TVARKA GAMTOJE IR NAMUOSE

UAB Ekoprojektas - vakar, šiandien, rytoj

Pristato:

Algirdas KelpšaTechnikos konsultantas Algirdas Kelpša.

     - Kodėl bendrovė pavadinta būtent "Ekoprojektu"?
     - "Ekoprojektas". Šis pavadinimas - iš dviejų žodžių: oikos (graikiškas - tėvynė, būstas, gamta) ir project (prancūziškas, angliškas - projekcija, išraiška, vaizdinys, junginys). Taigi pavadinimas, kaip vizija tėvynės būstui ir gamtai. Kartais mūsų paklausia: o gal ekonomikos projektus ruošiate? Atsakome, kad ruošiamuose kompleksiniuose projektuose ekonominė dalis yra tik sudėtinė dalis. Iki šiol visoje Europoje neaptikome firmos tokiu pavadinimu. Todėl kartais pašmaikštaujame ar ne per dideles ambicijas sau keliame?

     - Kokios "Ekoprojekto" ištakos?
     - UAB "Ekoprojekto" ištakos siekia 1940 metus, kai Vilniaus miesto Statybos valdyboje buvo įkurtas projektavimo sektorius. Apie 1946 metus šis sektorius įtrauktas į reorganizuoto Miestų statybos projektavimo instituto (MSPI) sudėtį skyriaus teisėmis. Tai buvo Respublikinis I skyrius, rengęs miestų generalinių planų inžinerines infrastruktūros dalį, vandentvarkos schemas, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, vandenviečių, vandens gerinimo, nuotekų valymo įrenginių kompleksinius projektus. MSPI peregistravus į VPI "Lietprojektas" dirbta pastarojo sudėtyje, o "Lietprojektą" reorganizavus nuo 1992 m. , "Ekoprojektas" tapo savarankiška įmone. Nuo 1993 m. UAB "Ekoprojektas" - privati bendrovė, nuo 1996 m. - 100 privataus kapitalo įmonė.
     Dešimtmečiais "Ekoprojekto" dirbančiųjų rūpestis - vandentvarkos objektų sumanymo, planavimo ir išvystymo projektavimo darbai, o dabar jau - ir tyrimai, konsultacijos.
     Pirmasis po karo - penktasis dešimtmetis pažymėtas veikla, susijusia su atstatomaisiais darbais, t.y. prieškarinių Lietuvos vandens ūkio sistemų atstatymas. Čia pratęsėme garsių hierarchų - Stepono Kairio, Stanislovo Kolupailos puoselėtus sumanymus.
     Šeštojo dešimtmečio bruožas - prasidėjusi miestų urbanizacija, migruojant gyventojams iš kaimo, ekstensyvus industralizavimas.
     Septintojo dešimtmečio pradžioje suprojektavome ir buvo pastatyti pirmieji vandenvalos įrenginiai, kuriuose panaudoti biologiniai procesai. Tai atlikta karsto regione - Biržuose ir ežerų sistemos krašte - Trakuose. Pradėtos įsisavinti stambios vandenvietės Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje ir kituose miestuose. Šio dešimtmečio pradžioje prasidėjęs politinis "atšilimas" persidavė ir į kitas gyvenimo sritis. Jis buvo paskata aštuntajame dešimtmetyje rimčiau susirūpinti aplinkosauga ir itin Lietuvai aktualia Baltijos jūros apsauga nuo užteršimo.
     Aštuntojo dešimtmečio viduryje pasirašyta HELCOM konvencija. Reaguojant į Helsinkyje pasirašytą konvenciją, nutarta pastatyti ir išvystyti vandens valymo įrenginius stambiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau įsitikinta, jog sovietiniai planai būdavo mitiniai, tačiau tada guostasi: kažkas daroma. Pradėjo veikti mūsų projektuoti Panevėžio, Nemenčinės (bronzos medalis buvusioje Liaudės ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje), Vievio, Plungės, Utenos miestų vandenvalos įrenginiai. Čia norėtųsi paminėti nemažą indėlį įdėjusių darbuotojų pavardes:JONAS LINKA, VACYS VALATKA, šviesios atminties VIKTORAS KOVYKO, MARIJA KAMINSKIENĖ, EDUARDAS POVILAITIS, ELVYRA LEVULIENĖ, ALGIS KAZLAUSKAS, JONAS JAŠINSKAS, NIJOLĖ VAIČELYTĖ.
     Aštuntajame - devintajame dešimtmetyje, įsiliejus į kolektyvą naujai jaunų gabių žmonių, tokių, kaip GALINA RAMONAITIENĖ, GENĖ UMBRASAITĖ, JURIJUS DONCOVAS, VEČISLAV SAVIN, VALANTINA MICKIENĖ ir vadovaujamų patyrusių vadovų VYTAUTO DINDOS ir EDMUNDO ARBAČIAUSKO, pajėgta paruošti ir įgyvendinti pačių stambiausių vandenviečių projektus: Pagirių Vilniuje (100 m3 /d pajėgumo), Panevėžio 1-osios (32 t. m3 /d pajėgumo), Šiaulių Bubių ir Lepšių vandenviečių, Utenos (30 t.m3 /d pajėgumo) ir kai kurias kituose miestuose. Išvystyta Mažeikių miesto inžinerinė infrastruktūra.
     Rekonstruoti Šiaulių, Panevėžio nuotekų valymo įrenginiai, nauji pastatyti Alytuje, Kupiškyje, Ukmergėje. Vilniuje paleisti mechaninio valymo įrenginiai, pradėta statyti biologinio valymo grandis.
     Vilniaus mieste rekonstruoti stambūs transporto mazgai su jų inžinerine infrastruktūra, tokie kaip Dunojaus - Rasų - Zarasų g., Erfurto-Lazdynų g., Lazdynų tiltas-Laisvės pr., pravažiavimo tunelis prie seimo rūmų, dalis pietinio apvažiavimo kelio ir kiti. Prijungta pilnai prie miesto sistemų Naujoji Vilnia.
     Deja, reikia pabrėžti, jog visą dešimtmetį puoselėta idėja - atskiras vandens ūkio institutas su tiriamąja baze - ir nebuvo įkurtas.

     - Apžvelgėte ištakas. O šiandiena?
     - Paskutinis amžius dešimtmetis - Lietuvai atkūrus nepriklausomybę-lėmė totalius pasikeitimus visuomeniniame gyvenime. Malonu pažymėti, jog kolektyvas suvokė save lūžių laikotarpyje, išsaugojo ir išvystė savo bazę, apmokė žmones, pradėjo bendrauti su užsienio partneriais įgyvendinant projektus, atsigręžė į finansavimo sąlygų užtikrinimą.
     Pilnai įsisavinome kompiuterines programas geoinformacijos srityje, skaitmeninės toponuotraukos naudojime, tekstų ir brėžinių parengimui. Visi darbuotojai gali naudotis internetu. Didelis progresas pasiektas įsisavinant užsienio kalbas.
     Įvertinant rinkos santykių tendencijas parengti ne tik Panevėžio, Vilniaus miestų bendrieji planai, o ir visos LIETUVOS VYSTYMO BENDRASIS PLANAS. Gi detaliųjų ir specialiųjų planų kiekybę sunku nusakyti. Išaugo nauja šiuolaikinių specialistų karta.

     - Kokius paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio vykdytus projektus vadintumėte itin sėkmingais?
     - Buvo parengti Jonavos valymo įrenginių modernizavimo projektas bei galimybių studija išieškant tarptautinius fondus investavimui. Biržų nuotekų valyklos techninis projektas ir studija, atliktas Varėnos nuotekų valyklos techninis projektas, dirbta prie panašios nuotekų valyklos projektavimo Šilutėje. Finansuojant Pasaulio bankui suprojektuota, o 2000 metais pradėjo veikti vandens gerinimo stotis Šiauliuose (Birutės vandenvietėje - 16,5 t. m3 /d pajėgumo) už kurios įgyvendinimą gavome UAB "Šiaulių vandenys" padėką. Realizuotos Alytaus ir Klaipėdos pavojingų atliekų aikštelės (finansavimas iš PHARE) Neringos miestui rengėme tiek vandentiekio tiek ir nuotekų plėtros schemas, parengėme ir galimybių studiją dėl naujų valymo įrenginių finansavimo (Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje, tam reikės apie 33 mln.Lt). Parengti geležies šalinimo įrenginių Šilalėje projektas. Išspręstas itin aktualus aplinkosaugos objektas - Panevėžio dumblo aikštelės, kurias finansavo PHARE programa.
     Finansuojant ISPA programai paruošta ataskaita, konkurso medžiaga Jonavos, Druskininkų nuotekų valymo įrenginiams, Vilniaus regiono individualių gyvenamųjų kvartalų vandentiekio ir nuotekų tinklų išvystymui, Pakruojo vandens tiekimui.      Iš ambicingesnių projektų (gal kiek ir nutolusių nuo aplinkosaugos) pavadinčiau Lietuvos Respublikos ambasados projektą Vokietijoje (kartu su Jungtinėmis architektų dirbtuvėmis). Projektavome ir projektuojame ekologiškas ir šiuolaikiškas degalines (jų priskaičiuočiau - įvairiose stadijose - apie 70). Ignalinos AE projektuojame vandenvalos objektus, dumblo apdorojimo įrangą ir pan.
     Laimėjus tarptautinį konkursą Antavilių nugeležinimo stočiai įrengti (60 tūkst.m3 /d) pajėgumo, šis objektas sėkmingai pastatytas, priimtas eksploatuoti dalyvaujant LR prezidentui Valdui Adamkui. UAB "Ekoprojektas" buvo generalinis projektuotojas ir kartu su lietuviškų įmonių susivienijimu išimtinai savo rankomis sugebėjo įgyvendinti vieną moderniausių vandentvarkos objektų Lietuvoje. Gerdami sveiką ir skanų vandenį apie pusė Vilniaus gyventojų gali įvertinti darbo rezultatus.

     - Ar pavyko eksportuoti, jei taip būtų galima sakyti , ekologinius projektus už Lietuvos ribų (tarkime, kaip Lietuvos ambasados projektas, kuriame taipogi galėtume įžvelgti ir ekologinių niuansų)?
     - Esame rengę Ragainės nuotekų valymo įrenginių projektą, turėjome projektų ir Sankt Peterburge (Rusija), Ukrainoje, tačiau tuose kraštuose neprognozuojamas mokumas. Itin dideliame Kaliningrade m. nuotekų valymo įrenginių tarptautiniame konkurse (bendras biudžetas 69,0 mln. JAV dolerių), užėmėme garbingą antrą vietą.

     - Esate nepriklausoma lietuviška bendrovė. Ar užsienio kapitalas netraukia?
     - Turėjome bent septynių užsienio kompanijų pasiūlymus dėl dalyvavimo kapitalo aljanse. Viena iš belgų kompanijų bent pusantrų metų neatstojo, norėdami išpirkti nors 34 proc. įstatinio kapitalo.Užsienio kapitalą įsileidus atsivertų užsienio rinkos, esame dabar kryžkelėje. Nes Lietuvos rinka nėra didelė.

     - Kaip sekasi, imantis aplinkosauginių projektų, bendradarbiauti su Aplinkos ministerija?
     - Esame 2002 m. gavę AM padėką už veiklą vandentvarkos ūkyje. Būtų lyg ir negražu kritikuoti. Aplinkos ministerijai linkėtume imtis koordinuotojos vaidmens vietoj labiau dominuojančio kontrolieriaus vaidmens, kai ji tapo valstybiniu vandentvarkos ūkio reguliatoriumi. Aplinkos ministerijoje turėtų būti partnerių, patarėjų, o ne vien kritikų.

     - Kokius partnerius, su kuriais dirbate Lietuvoje, paminėtumėte?
     - Siekiame kooperavimosi, siekiame pritraukti architektūros žvaigždes. Dirbame kartu su Jungtinėmis architektų dirbtuvėmis (esame tame pačiame pastate), su Kauno AB "Miestprojektas", UAB "Urbanistika", savivaldybės įmonė "Vilniaus planu". Bendraujame ir su kitomis firmomis su kuriomis suveda bendri siekiai.
     Malonu buvo dirbti su tokiais konsultantais - partneriais, kaip SWECO (Švedija), SOIL WATER (Suomija), CARL BRO, COWI (Danija), TECHNUM (Belgija), rangovais YIT(Suomijos) NCC, Skanska (Švedijos) ir kitomis užsienio bendrovėmis.

     - O kas gi buvo per tuos praėjusius dešimtmečius liūdniausia ir linksmiausia?
     - Gilius randus širdyje paliko įvykusios avarijos. Nors ir ne dėl mūsų kaltės, tačiau objektuose, kurie buvo sumanyti ir mūsų prižiūrimi. Todėl jau penkti metai draudžiamės (1,0 mln. Lt vertei) nuo profesinių nesėkmių ir tikimės kuo greičiau sulaukti visuotinio statybos draudimo įvedimo.
     Linksmiausia? Plūstelėjus užsieniečių bangai, jie ėmė mus mokyti: persiurbimo stočių nestatykite ant aukščiausių teritorijos vietų. Dabar gi jie jau pripažįsta mūsų kompetencijos lygį ir dirba partnerystės principu.

     - Tai ką palinkėtumėte, kaip solidžios aplinkosauginės bendrovės valdybos pirmininkas savo akcininkams ir darbuotojams?
     - Linkėčiau sėkmės sunkiame aplinkosaugos veiklos bare. Tegu nepriklausomos veiklos dešimtmetis būna paskata ilgai ir prasmingai veiklai, kartu tikintis, jog pastangos vainikuos rezultatu - tvarka GAMTOJE IR NAMUOSE!