Smiley faceEkoPro.lt - Patarimai ir ekologijos naujienos iš viso pasaulio

Latest

Ekolgiškiausi miestai pasaulyje

Siūlant gausius dviračių takus ir klestinčias ūkininkų rinkas siekiant užtikrinti švaresnį orą, miesto aplinkosaugos pastangos ne tik padeda planetai, bet ir naudingos gyventojams.

Remdamiesi atliktais ekologijos Žurnalistų bei mokslininkų tyrimais, pristatysime jums, pačius ekologiškiausius pasaulio miestus.

Skirtingos miesto zonos turi skirtingas tvarumo stipriąsias puses, todėl mes kalbėjome su gyventojais aukščiausiuose miestuose visame pasaulyje, kad sužinotume, kas jose gyvena.

5 ekologiškiausi miestai

Vankuveris, Britų Kolumbija

Palyginti su kitais savo dydžiu esančiais miestais, Vankuveris neįtikėtinai gerai išnaudoja CO2 išmetimą ir oro kokybę, iš dalies dėl to, kad didžiausias dėmesys skiriamas ekologinei energijai ir hidroenergijos naudojimui. Vankuveris įsipareigojo iki 2020 m. 33% sumažinti emisiją.

Šis įsipareigojimas nenuostabus gyventojams. Nuo 1960-ųjų Vankuveryje gyvena ekologinė kontrastinė kultūra ir visame pasaulyje pripažįstama. Vankuveryje stovi kalnų bokštas virš miesto. Tai visiems gyventojams primena, koks didelis ir ekologiškas yra šis miestas.

Daugybė kitų Vankuverio apylinkių yra ekologiškos. Didelis dviračių maršrutų tinklas leidžia lengvai nuvažiuoti miestą,.

Kuritiba, Brazilija

Iš visų Pietų Amerikos miestų tik Kuritiba pagal balus viršija vidutinį ekologijos reitingą. Kai 1960-ųjų dešimtmetyje pastatė vieną didžiausių planetos greitojo tranzito autobusų sistemą ir 1980-ųjų dešimtmetį sukūrė pasaulinę perdirbimo programą, pietinis Brazilijos miestas ir toliau yra įvardijamas kaip puikus pavyzdys aplinką saugojančio miesto. Tiesą sakant, sunkus viešojo transporto naudojimas reiškia, kad Kuritiba turi vieną iš aukščiausių oro kokybės savybių indeksą.

Nors Kuritiba miestas planuoja statyti metro sistemą ir papildomus 300 km dviračių maršrutus, projektai yra brangūs ir miestui reikia daugiau lėšų, kad juos užbaigtų. Vis dėlto, palyginti su kitais regiono miestais, Kuritiba yra puikus.

Kopenhaga, Danija

Nors kiti Skandinavijos miestai Oslas ir Stokholmas yra arti gero ekologijos lygio, Kopenhaga yra nuolatinis Europos žaliasis miestas, taip jį įvardija ekspertai. Beveik 30 proc. gyventojų važinėja viešuoju transportu ir daugiau nei 50 proc. reguliariai važiuoja dviračiu. Dėl šios priežasties Kopenhagoje yra labai mažas CO2 išmetimas miestui.

Nors visas miestas yra tinkamas dviračiams, Kopenhagos gyventojai, be savo meilės važiuoti dviračiu, aistringai rūpinasi perdirbimu ir kompostu, taip pat elektros ir šilumos išsaugojimu. Danai mato gamtą kaip šventą prieglobstį. Kaip danai sako: „mes darome viską, kad galėtume rūpintis gamta, kurią turime miestuose bei aplinkui.“

San Franciskas, Kalifornija

San Francisko yra suteikiamas Šiaurės Amerikos žaliojo miesto titulas. Miestas turi ilgą aplinkos saugojimo istoriją.. San Franciske yra 77 proc. atliekų perdirbimo lygis, vienas iš didžiausių pasaulyje, kuris tapo toks didelis per miesto naujus įstatymus, pagal kuriuos atskiriamos perdirbamos ir kompostuojamos medžiagos iš reguliarių šiukšlių.

Keiptaunas, Pietų Afrika

Antras pagal dydį Pietų Afrikos miestas yra vienas didžiausių aplinkosaugos veiksnių Afrikoje, iš dalies skatinantis daugiau energijos taupymo ir  atsinaujinančių išteklių naudojimo. 2008 m. Keiptaunas pradėjo naudoti energiją iš šalies pirmųjų komercinių vėjo jėgainių, o dabar siekia iki 2020 m. Gauti 10 proc. visos savo energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

Šios pastangos transformuoja gyvenimą mieste. Dviračių maršrutai tampa prieinami, ūkininkų rinkos yra labai populiarios, o virėjai neabejotinai pritraukia už žaliavų tiekimą ir vietos gamybos. Vis dėlto, miestas galėtų padaryti daugiau, kad pagerintų viešojo transporto ekologiją ir užkirstų kelią elektros energijos trūkumui, kuris tampa vis dažnesnis.

Kiekvienas miestas pasaulyje tikisi ir planuoji papulti į ekologiškiausių miestų ratą, tačiau toks tikslas reikalauja itin didelių investicijų bei geros ekonomikos mieste.

Švariausi vandens telkiniai Lietuvoje!

Lietuva garsėja kaip upių ir ežerų kraštas. Dauguma žmonių savo vasaras Lietuvoje praleidžia ilsėdamiesi ir poilsiaudami prie įvairių vandens telkinių. Prieš planuojamas maudynes ir kitas pramogas vandenyje, poilsiautojai turėtų įvertinti vandens būklę bei vizualiai nustatyti užterštumą. Šiame straipsnyje aptarsime ir  rekomenduosime jums kokie visgi yra švariausi vandens telkiniai ir paplūdimiai Lietuvoje.

Vandens telkiniai, kuriuose rekomenduojama maudytis

Vandens telkinių maudymosi tinkamumą dažniausiai ištiria tuo užsiimančios tarnybos, naudodamos tam skirtais, specialiais prietaisais. Vis daugiau ir daugiau ežerų ir upių yra įtrauktos į tinkamų ir skirtų maudytis vandens telkinių sąrašą. Švaros tyrimai yra atliekami pagal cheminius-fizikinius, biologinius kokybės sudaromuosius elementus. Nepaisant to, žmonės prieš brendant į vandenį turėtų įvertinti jo būklę ir patys. Užteršti ir nehigieniški vandenys dažniausiai išsiskiria prastu skaidrumu, itin dideliu vandens augalų ir žolių paplitimu bei putomis, kurios įprastai skalauja krantą. Jeigu visi ar bent keli iš šių požymių yra vandens telkinyje, sveikatos priežiūros ekspertai nerekomenduoja maudytis.

Vandens švaros lygį galima išsiaiškinti ir atsižvelgiant ar telkinyje gyvena ir veisiasi žuvys bei kiti jūros gyventojai. Yra sakoma, kad jeigu vandenyje aptiksite ar pamatysi vėžiagyvį, vanduo bus tikrai švarus, kadangi šie vandens gyvūnai gali išgyventi tik prie itin gerų sąlygų.

Remiantis kelių metų senumo atliktai tyrimais, paaiškėjo, kad Lietuva turi net 17  švarių ežerų ir net 7 upės yra įvardintos kaip labai švarios ir atitinkančios visus higienos reikalavimus. Geriausiai įvertinti, atsižvelgiant į visus švaros nustatymo rodiklius buvo: Minija, Varduva, Babrungas, Varnelė bei Venta. Šių vandens telkinių būklė buvo įvertinta nuo geros iki labai geros.

Kalbant apie rajonus, kuriuose yra švariausiu ežerai ir upės, išskiriamas Ignalinos rajonas, kadangi visi vandens telkiniai šiame rajone yra mažiausiai paveikti ir suteršti poilsiautojų.

Švariausi paplūdimiai Lietuvoje

Švariausi paplūdimiai Lietuvoje

Kelionės prie jūros vasaros metu taip pat yra neatskiriama poilsio dalis kaip ir poilsis prie ežero. Nors kaip ekspertai pastebi, Baltijos jūra yra vienas iš labiausiai, o gal net ir daugiausiai užteršta jūra pasaulyje. Pagrindinės priežastys dėl ko Baltijos jūra tapo tokia užteršta, kokia ji yra dabar – pramonės atliekos bei žemės ūkio darbai.

Tačiau, Baltijos jūra yra vienintelis žmonių pasirinkimas, kurie savo atostogas nusprendžia praleisti Lietuvoje, todėl svarbu tinkamai pasirinkti poilsio vietą. Švariausiai paplūdimiais prie Baltijos jūros yra laikomi: Nidos paplūdimys, Juodkrantės centrinis paplūdimys ir Palangos Birutės parko paplūdimio teritorija. Šiuos paplūdimius žymi mėlyna vėliava, kuri nurodo, kad paplūdimio kokybė, atsižvelgiant į vandens užterštumo lygį atitinka Europos Sąjungos kriterijus. Šios vėliavos yra išduodamos paplūdimiui jeigu jis atitinka net 29 kriterijus, pradedant nuo vandens taršos lygio bei baigiant pačia paplūdimio infrastruktūra.

Vasara toks metas, kuomet žmones laukia šiltesnės vandens ir oro temperatūros. Tačiau, kaip taisyklė, vandens telkiniai susirenka vis daugiau bakterijų tada, kai vandens temperatūra yra aukštesnė nei įprastai. Todėl vienas iš rekomenduojamų patarimų prieš planuojant savo atostogas bei maudynes, įvertinti vandens temperatūra. Jeigu jūsų pasirinkto vandens telkinio temperatūra yra aukštesnė 3-4 laipsniais nei įprastas vidurkis, atsiranda didelė tikimybė, kad šiame vandens telkinyje gali būti išaugęs mikrobų ir bakterijų skaičius.

Taigi, prieš planuojant poilsį prie ežerų ar jūros įvertinkite vandens užterštumą. Tokiu atveju išvengsite galimų susirgimų, kurie gali būti sukelti dėl užteršto vandens.